UGDYMAS

            Mokykla vykdo: pradinio, pagrindinio, darbinio specialiojo ugdymo, individualias lavinamąsias programas. Mokykla, organizuodama ugdymo procesą vadovaujasi 2010-2011 mokslo metų bendraisiais ugdymo planais. Mokykla dirba penkias dienas per savaitę. Mokslo metai prasideda rugsėjo 1 d. ir baigiami atitinkamai:

Mokslo metai skirstomi  pusmečiais. Pusmečių trukmė:

_____     pirmas pusmetis: rugsėjo 1 d. - gruodžio 31 d

_____     antras pusmetis: sausio 1 d. - birželio 8 d. - mokslo metų pabaiga.

Pamokos pradedamos 8.30 val. Pamokų trukmė 40 min., pertraukų - 15 min.

Po trijų pamokų numatoma 20 min. pertrauka priešpiečiams pavalgyti.

Mokinių atostogų trukmė kalendorinėmis dienomis:

KULTŪRINĖ PAŽINTINĖ SOCIALINĖ VEIKLA

Mokinių kultūrinei, pažintinei, mokslinei turistinei, sportinei, praktinei, socialinei, prevencinei  ir kitai veiklai skiriama 10 mokslo dienų.

                                        PAMOKŲ LAIKAS

                                                          MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIS

1. Mokiniams, turintiems nežymų intelekto sutrikimą:

            2-4 jungtinėje klasėje – 23 pamokos,

            5 klasėje – 26 pamokos,

            6 klasėje - 28 pamokos,

            7/8 klasėje - 31 pamoka,

            9 klasėje – 31 pamoka,

10 klasėje – 31 pamoka.

2. Mokiniams, turintiems vidutinį ir žymų intelekto sutrikimą:

2/3/4 jungtinėje ugdymo klasėje – 24 pamokos,

5/6/7 jungtinėje ugdymo klasėje – 24 pamokos,

8/9 jungtinėje ugdymo klasėje – 26 pamokos.

3. Mokiniams, turintiems vidutinį ir žymų intelekto sutrikimą, baigusiems specialiąją pagrindinio ugdymo programą (socialinių įgūdžių ugdymo programa):

I-aisiais ugdymo metais - 28 pamokos;

II – aisiais ugdymo metais – 30 pamokų.

III– aisiais ugdymo metais – 30 pamokų.

 MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

    Planuodamas ugdymo turinį pedagogas planuoja ir mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimą, jį sieja su mokymo tikslais atsižvelgdamas į mokinių mokymosi patirtį ir gebėjimus.  Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas grindžiamas aiškiais, mokiniams suprantamais  kriterijais. Kiekvieno dalyko mokytojas taiko individualią vertinimo sistemą. Mokytojas vertinimo kriterijus aptaria su mokiniais ir tėvais ar globėjais. Mokiniams, besimokantiems pagal pradinio specialiojo ugdymo programą, pažanga ir pasiekimai pažymiais nevertinami. Pradinių klasių mokinių pasiekimų vertinimas vykdomas vadovaujantis 1- 4 klasių mokinių mokomųjų dalykų pažangos ir pasiekimų vertinimo sistema, patvirtinta mokyklos direktorės 2007-11-14 d. įsakymu Nr.V-70 ir grindžiamas ideografiniu (individualios pažangos) principu, rašoma p.p. (padaryta pažanga), n.p. (nepadaryta pažanga). 5-10 klasėse mokinių pasiekimai vertinami taikant dešimtbalę sistemą, vadovaujantis mokomųjų dalykų pažangos ir pasiekimų vertinimo sistema, patvirtinta mokyklos direktorės 2007-11-14 d. įsakymu Nr.V-70. Šiose klasėse dorinio ugdymo, visuomenės sveikatos pagrindų pasiekimai pažymiais nevertinami, rašoma ,,įskaityta“ arba ,,neįskaityta“. Specialiųjų lavinamųjų klasių mokinių pažanga ir ugdymosi pasiekimai pažymiais nevertinami, vertinimo formas renkasi mokykla ir vertina įrašu ,,įskaityta“, ,,neįskaityta“. Kiekvienam 1 – 10 lavinamosios klasės mokiniui suformuojama byla, kurioje talpinama: dirbančių specialistų komanda, ugdymo planas, pamokų tvarkaraščiai, ugdymo vertinimo ataskaitos. Jiems taikomas paskatinamasis vertinimo metodas. Moksleiviui, pagal gydytojo pažymą atleistam nuo kūno kultūros pamokų, pusmečių ar metinių pažymių stulpelyje rašoma ,,atl“. Apie mokinių mokymosi pasiekimus, vadovaujantis ,,Moksleivių mokymosi rezultatų aptarimo ir tėvų informavimo tvarka“ informuojami mokinių tėvai ir globėjai.

PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

     Pamokos trukmė pradinio ugdymo programoms įgyvendinti - 40 minučių. Mokytojas gali savo nuožiūra integruoti atskirus mokomuosius dalykus, organizuoti integruotą darbo dieną, kelias dienas, savaitę. Žmogaus sauga (civilinė sauga, priešgaisrinė sauga, saugus eismas) pradinio ugdymo programoje ir lavinamojoje klasėje integruojama į pasaulio pažinimą, 6 pamokos. Klasės dienynuose parašoma tema. Viena kūno kultūros pamoka skiriama šokiui. Planuodamas darbą dienai, savaitei, mokytojas individualizuoja, konkretina ugdymo turinį atsižvelgdamas į klasės, pavienių vaikų, mokyklos poreikius. Mokinių daromą pažangą ar ugdymo(-si) sunkumus mokytojas reguliariai aptaria su pačiais moksleiviais ir jų tėvais individualių susitikimų metu pagal poreikį, specialiojo ugdymo komisijoje, bet ne rečiau, kaip kartą per pusmetį.

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

     5 klasės mokiniams rugsėjo ir spalio mėnesis skiriamas adaptaciniam laikotarpiui. Šiuo laikotarpiu mokiniams pažymiai nerašomi, taikoma ideografinio vertinimo sistema. Norėdamas išsiaiškinti mokinių ugdymo pasiekimus, mokytojas taiko individualius mokinių pažinimo metodus.  Pagrindinio ugdymo programos 5,6,7,8,9,10 ir lavinamosiose klasėse dėstomas saugaus eismo programos bendrojo lavinimo mokykloms, patvirtintos Lietuvos respublikos Švietimo ir mokslo ministro 2006 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. ISAK -1030, priešgaisrinės saugos mokymo programos bendrojo lavinimo mokykloms, patvirtintos Lietuvos respublikos Švietimo ir mokslo ministro 2003 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. ISAK - 820/IV-208 ir civilinės saugos programos kursas, bendrojo lavinimo mokykloms, patvirtintos Lietuvos respublikos Švietimo ir mokslo ministro 2005 m. spalio 24 d įsakymu Nr. ISAK – 2117, kuris integruojamas į technologijų pamokas. 5-8 klasėse tam skiriama 18 pamokų per metus, 9-10 klasėse per metus skiriama 12 pamokų. Pilietiškumo pagrindai dėstomi 8, 9 klasėse.  Visuomenės sveikatos pagrindai dėstomi 6,7,8,9,10 klasėse. Mokinys, išklausęs kursą, atlikęs kurse numatytas užduotis, savarankiškus darbus, vertinamas įskaita.

SOCIALINĖ VEIKLA

    Socialinė veikla pagrindiniame ugdyme yra privaloma. Ši veikla yra ugdymo proceso dalis, vykdoma ugdymo proceso, skirto kultūrinei pažintinei, kultūrinei, sportinei, praktinei socialinei veiklai, metu. Socialinė veikla siejama su pilietiškumo ugdymu, mokyklos bendruomenės projektais, kultūrinėmis ir socializacijos programomis.

SPECIALIOSIOS PAMOKOS

     Logopedinės tarties, kalbos ir klausos lavinimo individualios ir grupinės pratybos vedamos po pamokų. Logopedinių pratybų apskaita vedama tam skirtame dienyne. Mokslo metų pabaigoje pateikiama logopedinio darbo ataskaita. Individualioms gydomosios kūno kultūros pratyboms 1-10 klasėse ir darbinio ugdymo I ir II, III metų ugdytiniams skiriama po 2 pamokas per savaitę kiekvienam mokiniui, sergančiam cerebraliniu paralyžiumi. Pratybos vedamos po pamokų.  Gydomosios kūno kultūros pamokos žymiai ir vidutiniškai protiškai atsilikusiems  mokiniams vedamos pamokų metu. Gydomosios kūno kultūros, individualios gydomosios kūno kultūros, teminius planus pusmečiui arba metams rengia dalykų mokytojai, juos aprobuoja metodinėse grupėse, suderina su direktoriaus pavaduotoju ugdymui. Individualias lavinamąsias programas mėnesiui rengia su mokiniu dirbančių pedagogų komanda, jas aprobuoja mokyklos specialiojo

NEFORMALUS UGDYMAS

    Neformaliojo ugdymo valandos skiriamos mokinių pasirinktoms saviraiškos programoms - meniniams, sportiniams, technologiniams, gamtos ir kitokiems mokinių gebėjimams ugdyti. Neformaliojo ugdymo būrelius mokiniai pasirenka laisvai. Neformaliojo ugdymo grupėje yra ne mažesnis kaip 5 mokinių skaičius.

Mokiniai lanko:

Klasių komplektavimas

Mokykloje yra 10 klasių komplektų:

Jungtinė ugdymo 2/3/4 klasė - klasės vadovė Rasa Misevičienė, vyr. specialioji pedagogė.

            Jungtinė ugdymo 5/6/7 klasė - klasės vadovė Danguolė Palenčienė, vyr. specialioji pedagogė.

            Jungtinė ugdymo 8/9/SĮF klasė- klasės vadovė Nijolė Endriulaitienė, vyr. specialioji pedagogė.

2/3/4 klasė - klasės vadovė Jūratė Žilinskienė, mokytoja.

5, 6 klasė – klasės vadovė Sidona Mikštienė, vyr. specialioji pedagogė (kūno kultūra).

7/8  klasė - klasės vadovė Irena Žemaitaitienė, vyr. mokytoja.

9, 10 klasės klasės vadovė Lionė Gabartienė, vyr. specialioji pedagogė.

MOKYKLOS SPECIALISTŲ TEIKIAMOS PASLAUGOS

LOGOPEDAS

- Teikia logopedinę korekcinę pagalbą vaikams, turintiems pažinimo, kalbos ir kitų komunikacijos sutrikimų.

- Konsultuoja vaikų, turinčių kalbos sutrikimų, tėvus ir klasėje dirbančius pedagogus.

- Vykdo informacijos apie kalbos korekciją sklaidą.

SOCIALINIS PEDAGOGAS

- Padeda spręsti problemas, susijusias su įvairiais vaikams kylančiais sunkumais. Vykdo saviraiškos ir saviaktualizacijos, mokymo motyvacijos, lankomumo, užimtumo, emocijų ir elgesio bei kitų problemų sprendimo prevencines programas.

- Bendradarbiauja su klasių auklėtojais, kitais pedagogais, specialistais sprendžiant vaikų socialines-pedagogines problemas, ieškant efektyvių pagalbos būdų. Teikia  siūlymus, kaip būtų galima gerinti socialinį-pedagoginį klimatą, sukurti jaukią, saugią aplinką.

- Kartu su mokyklos personalu, socialiniais partneriais iš kitų institucijų atlieka šviečiamąjį-informacinį darbą. Atstovauja ir gina vaiko teises mokykloje, teisėsaugos ir kitose institucijose.

PSICHOLOGAS

- Įvertina ir padeda spręsti mokinio psichologines, asmenybės ir ugdymosi problemas, bendradarbiaudamas su mokinio tėvais, globėjais ir pedagogais.

- Konsultuoja psichologinių, asmenybės ir ugdymosi problemų turinčius mokinius, jų tėvus, globėjus šių problemų sprendimo klausimais.

- Inicijuoja, rengia ir įgyvendina psichologinių problemų prevencijos programas, padedančias išvengti psichologinių, asmenybės ir ugdymosi problemų.

SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SPECIALISTAS

- Vykdo užkrečiamų ir neužkrečiamų ligų epidemiologijos principus, priežiūros pagrindines priemones, specifinius šių ligų profilaktikos principus ir metodus.

- Seka vaiko organizmo vystymosi  anatominius, fiziologinius, psichologinius ypatumus, fizinės ir socialinės aplinkos veiksnių poveikį vaiko organizmo vystymuisi.

- Savarankiškai ir pasitelkdamas mokyklos bendruomenę rengia sveikatinimo veiklos programas.

GYDOMOSIOS KŪNO KULTŪROS SPECIALISTAS

- Veda grupines ir individualias gydomosios kūno kultūros pamokas.

- Teikia konsultacijas mokinių tėvams ir globėjams.